Kuršių nerija

4.4 km · ~79 min · 12 sustojimai · nemokamai

Kurortinė idilė, kurią Jūs jaučiate šiandien, susiformavo gana vėlai – tik XIX a. pab. Prieš tai dėl neatsakingos žmonių veiklos ir sustiprėjusių vėjų, visa nerija keliems šimtmečiams buvo virtusi atšiauria dykuma, o nuolatinė kova su slenkančiu smėliu, skurdas ir nykstantys kaimai tapo šio krašto kasdienybe. Šią tragediją išgyveno ir užpustyto Karvaičių kaimo gyventojai. Dėmesio! Pasiruoškite Kuršių nerijos gamtos iššūkiams: klampioms pamario šlapynėms, ant kopagūbrio siaučiantiems stipriems vėjams, o karštomis dienomis - svilinančiai saulei. Žiedinio maršruto ilgis: 4-5 km. Sudėtingumas: vidutinis. Pamariu lengvai žingsniuose gražiais miško takeliais, tačiau kylant į kopą prasidės iššūkiai - teks pakilti net į 50 metrų aukštį, kur laukia ir nemažai atvirų smėlio plotų.

  1. Kormoranų poilsio bazė

    Artėdami prie šios vietos, iš tolo išgirsite kormoranų klegesį. Tai mariose žuvaujančių paukščių poilsio vieta.

  2. Paukščių stebėjimo bokštelis

    Iš paukščių stebėjimo bokštelių atsiveria vaizdas į Karvaičių įlanką – iš kadaise čia buvusios didžiausios šiaurinės nerijos gyvenvietės liko tik pavadinimas.

  3. Paukščių stebėjimo bokštelis

    Iš bokštelio galite stebėti mariose perinčius bei žiemojančius paukščius ar tiesiog grožėtis plačia Kuršių marių panorama.

  4. Informacinis stendas apie užpustytą Karvaičių kaimą

    Čia susipažinsite su kelis šimtmečius trukusia kaimų užpustymo tragedija ir sužinosite, kaip amžiams pradingo didžiausias šiaurinės Kuršių nerijos dalies kaimas - Karvaičiai.

  5. Stačios Karvaičių kopos papėdė

    XVIII a. pab. vykstant stipriems pustymams ši kopa ėmė slinkti ant pamaryje įsikūrusio naujojo Karvaičių kaimo ir per 30 metų jį visiškai palaidojo po smėliu. To meto realybę puikiai apibūdina trumpas Prūsijos valdžios pareigūno įrašas apie vieną iš sodybų: „Sklypas užneštas smėliu, šeimininkas miręs, našlė išėjo elgetauti.“

  6. Karvaičių kopos formos suoliukas

    Kadaise kaimą palaidojęs smėlio kalnas, dabar vilioja žaliais kalnapušynais ir jaukiais vaizdais. Galėsite jais grožėtis patogiai įsitaisę ant Karvaičių kopos formos reljefinio suoliuko.

  7. Didysis kopagūbris

    Didįjį kopagūbrį, kurio viršumi eina dalis maršruto, suformavo per didžiuosius smėlynų pustymus XVII-XIX a. šiaurės ir vakarų vėjų sunešti smėlis. Keletą šimtmečių keliavę smėlynai visoje Kuršių nerijoje palaidojo net kelioliką kaimų.

  8. Apžvalgos suoliukas Karvaičių kopos viršūnėje

    Tai kadaise kaimą palaidojusios Karvaičių kopos viršūnė. Užlipę ant 2 metrų aukščio apžvalginio suolo, galėsite pasigrožėti Kuršių nerijos kalnapušynų, jūros ir marių panoramomis.

  9. Kalnapušynai

    Siekiant sustabdyti judančius smėlynus, 1897 m. kalninėmis pušimis pradėtos apželdinti didžiosios šių apylinkių kopos. Kaip darbo jėga buvo pasitelkti nusikaltėliai ir samdomi darbininkai, o per kopas nutiesti bėgiai, kuriais buvo gabenami kalnapušių sodinukai.

  10. Vaizdas į marias

    Keliaujant žemaūgėmis kalnapušėmis apželdintais smėlio kalnais, visą kelią lydi beribių marių, į jas nusidriekusių ragų ir pusiasalių vaizdai. Jei pavargsite bristi per kalnapušyną, pagalvokite, kaip turėjo pavargti milijonus šių medelių sodinukų sodinę žmonės, stengdamiesi nuo užpustymo išgelbėti paskutiniuosiu Kuršių nerijos kaimus.

  11. Informacinis stendas

    Nuo čia pradėsite kelionę po smėlio užpustyto Karvaičių kaimo apylinkes.

  12. Informacinis stendas (Kelionės pradžia/pabaiga)

Atsidaryti maršrutą su žemėlapiu → goneringa.lt